- uolynė
- uolỹnė dkt.
.
.
uolynė — uolỹnė sf. (2) Š, NdŽ, DŽ1 žr. uolynas: 1. Arabijos uolynės P. Kiti krito į uolynę, kur neturėjo daug žemės SkvMt13,5. 2. Po uolynès vargom, niekas neaugo, pabriką ištaisė Akm … Dictionary of the Lithuanian Language
sprūda — sprūdà sf. (4) NdŽ 1. Rtr dėl nuosprūdžio atsiradęs paviršiaus iškilimas, aukštuma: Sprūdomis vadinamos ir tos vietos, kurios palieka išsikišę, aplinkiniams žemės sluoksniams įdumbant VĮ. Čia pralenda jisai plyšiu uolyne, mane sodina ant sprūdos … Dictionary of the Lithuanian Language